PRADŽIA:

“O tu, perkūnėli,”- sakydavo išsigandę lietuviai senovėje, kai išgirsdavo griaudėjant perkūniją. Rugpjūčio 10 dieną mūsų protėviai švęsdavo paskutinę dievo Perkūno šventę. Jie galvodavo, kad po šios dienos perkūnijos jau nebeišgirs.  Senovėje žmonės taip pat manydavo, jog Perkūnas žaibus svaido ir dunda pykdamas. Jie net perkūno vardo garsiai netardavo- bijodavo, kad jis neišgirstų ir nepradėtų svaidyti žaibų bei nesukeltų gaisrų. Žmonės manydavo, kad nuo gaisrų ir ugnies juos gali apginti šventasis Laurynas.

IŠ GYVENIMO:

iš tikrųjų žaibai ir griaustinis susidaro debesyse ir nėra jokio dievo Perkūno, kuris svaidytų žaibus į žmones. O nuo ugnies vaikai gali apsisaugoti patys elgdamiesi saugiai:

RANKDARBIAI:

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • žaibo darymas namie:

greitai nusivilk megztuką tamsoje, ką išgirsi? pamatysi?;

tamsoje patrik balioną į plaukus ir priartink jį prie lemputės patrono, lemputė turėtų pradėti šviesti;

KOMPIUTERIS:

MUZIKA:

Patiko (0)

Rodyk draugams