PRADŽIA:

šiandien yra Vėlinės. Vėlinių dieną mes prisimename ir pagerbiame mirusiuosius.

Kai rudenį medžių lapai nukrinta, tai reiškia- numiršta. Taip pat ir seni medžiai miršta- juos nupjauna arba jie patys nudžiūna ir nuvirsta. Numiršta ne tik medžiai, bet ir gyvūnai bei žmonės.  Miręs gyvūnas (taip pat ir žmogus) nekvėpuoja, nevalgo, nejuda, jis taip pat nebegali kalbėti, svajoti, žaisti. Mirusį žmogų palaidoja kapinėse. Buvo tikima, kad kiekviename žmoguje gyvena jo vėlė- žmogaus pavidalo būtybė. Ji atsiskiria po mirties nuo žmogaus kūno ir nuskrenda kaip debesėlis. Taip pat buvo manoma, kad gerų žmonių vėlės padėdavusios gyviesiems, o blogų žmonių vėlės- kenkdavusios. Visos gerų žmonių vėlės išskrenda į dangų.

IŠ GYVENIMO:

O kaip gi mirusieji pagerbiami? Vėlinių dieną degamos žvakutės  ant mirusiųjų kapų, kalbama apie juos, prisimenami  jų geri darbai. Nė vienas gyvas žmogus nėra matęs  vėlės, galbūt todėl, kad  jos yra nematomos, permatomos. Jeigu vėlės tikrai plevena kažkur tarp medelių, tai jos turbūt atskrenda pasigrožėti žvakučių šviesa ir pasiklausyti, kaip gražiai artimieji apie jas šneka…

RANKDARBIAI:

  • sudedame žmogaus gyvenimą iš laikraščiuose arba žurnaluose iškirptų nuotraukų – ką tik gimusio vaikelio, paaugusio, brandesnio, brandaus ir jau senelio.Taip susideda visas žmogaus gyvenimas, kuriame ir gimimas, ir netektis yra natūralus procesas;
  • vėlinių žvakidė;

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • nuvažiuojame į kapines ir uždegame žvakutę ne tik ant mirusio artimojo kapo, bet ir ant to kapo, kurio niekas neaplankė;

INTERNETINIAI PUSLAPIAI:

Patiko (0)

Rodyk draugams