BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vaiko veikla ir kalendorius

Įsimintinos ir švenčių dienos. Žaidžiame, pasakojame, švenčiame, dirbame kartu su vaikais namie.

PRADŽIA:

šiandien pats laikas išlydėti gandrus į šiltus kraštus todėl, kad rugpjūčio 24 diena kalendoriuje pažymėta kaip gandrų išskridimo diena. Jau dienos trumpėja, orai vėsta. Artinasi ruduo, o gandrams darosi per šalta gyventi Lietuvoje. Gerai, kad jie turi sparnus ir gali išskristi žiemoti ten, kur šilčiau - į Afriką.

IŠ GYVENIMO:

kaip dar galima suprasti, kad artinasi ruduo? Pradeda sirpti slyvos, rudeniniai obuoliai, baigia nužydėti vasarinės gėlės (ramunės, rugiagėlės ir kt.), ruduoja kai kurių medžių lapai, ir, be abejo, išskrenda gandrai.

RANKDARBIAI:

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • pasimokyk: parašyti žodį gandras,
  • nufotografuok gandrą;
  • labirintai: pirmas, antras
  • išmok vaikščioti/stovėti kaip gandras;
  • gandras šneka (išmok eilėraštuką):

“Kle kle kle, kle kle kle

man jau šalta baloje,

kle kle kle, kle kle kle

jau skrendu aš gal iš čia…”

Ritmą kuriame plodami, kad būtų smagiau.

  • išsiskaičiuokime:

“skrido gandras per pievelę,

pasidūrė sau kojelę,

kraujas laš, laš, laš,

išeinu, aš, aš, aš.”

MUZIKA:

Rodyk draugams

PRADŽIA:

rugpjūčio 15 d. jau beveik visos  uogytės dažniausiai būna nuskintos ir suvalgytos,  uogienės išvirtos o daržovės paruoštos žiemai. Todėl metas atsipūsti nuo vasaros lauko darbų ir pasidžiaugti gražiai užaugusiomis  daržovėmis, vaisiais ir uogomis. Pažiūrėję į  kalendorių, matome jog  rugpjūčio 15 dieną švenčiame Žolinę. Per šią šventę susirinkdavo giminės ar kaimynai, vaišindavosi šviežiai užaugintomis bulvėmis, obuoliais, morkomis, kalbėdavo apie vasaros derlių (kaip sekėsi auginti vaisius ir daržoves), dalindavosi džiaugsmais ir rūpesčiais. Pasikalbėję žmonės skubėdavo prisirinkti gražiausių lauko gėlių ir po to iš tų gėlių darydavo puokštes. Kiti darydavo puokštes iš augalų, kuriuos augino savo darže ir sode. Pasidarytą puokštę pašventindavo (aptaškydavo šventintu vandenėliu bažnyčioje)  parsinešdavo namo ir sudžiovindavo. Žmonės manydavo, kad Žolinės puokštė saugo namus nuo visokių bėdų.

IŠ GYVENIMO:

  • neužmirškime, kad prieš valgant, reikia nusiplauti rankytes. Be to,uogą, vaisių ar daržovę irgi valgome tik gerai nuplautus;
  • kaip atskirti vaisių nuo daržovės? Vaisiai dažniausiai būna saldūs. Ir vaisius, ir daržoves labai sveika valgyti, nes juose daug vitaminų ir mineralų;

RANKDARBIAI:

  • prisirenkame lauko gėlių, prisiskiname augalų, kuriuos patys išauginome, ir padarome Žolinės puokštę;
  • prisipjaustome daržovių, vaisių ir padarome veiduką, o po to viską suvalgome;

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • “pašventiname” savo Žolinės puokštę namie, arba einame ją pašventinti į bažnyčią;
  • esant galimybei, galima apsilankyti Žolinės šventėje (pvz. Rumšiškėse);
  • žaidimas kaip aguonėlės auga;
  • išsiverdame žolelių arbatos (pvz. čiobrelių) ir išgeriame;

KOMPIUTERIS:

Rodyk draugams

PRADŽIA:

nuo 1999 m. pasaulyje yra švenčiama jaunimo diena. Jaunimas- tai jauni žmonės. Gera būti jauniems- jie turi daug jėgų ir mažai rūpesčių :).

IŠ GYVENIMO:

kol esi jaunas, reikia daug mokytis-kad geriau galvotųsi, sportuoti, kad būtų stiprus kūnas, sveikai maitintis-kad būtų sveikas. O svarbiausia, kad jauni žmonės gali daug ką nuveikti, nes jie sugalvoja daug įdomių dalykų.

Kaip švenčiama jaunimo diena? Labai paprastai- jaunimas kviečiamas  burtis į piknikus, bendrus pasisėdėjimus, kurių metu pramogauja, kalbasi apie įvairius dalykus, dalinamasi ateities planais.

RANKDARBIAI:

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

MAISTAS:

  • vaisiai, uogos, gėrimai;

KNYGOS:

INTERNETAS IR KITA MULTIMEDIJA:

1. kompiuteriniai žaidimai

2. filmai

3. muzika

4. internetiniai puslapiai:

Rodyk draugams

PRADŽIA:

“O tu, perkūnėli,”- sakydavo išsigandę lietuviai senovėje, kai išgirsdavo griaudėjant perkūniją. Rugpjūčio 10 dieną mūsų protėviai švęsdavo paskutinę dievo Perkūno šventę. Jie galvodavo, kad po šios dienos perkūnijos jau nebeišgirs.  Senovėje žmonės taip pat manydavo, jog Perkūnas žaibus svaido ir dunda pykdamas. Jie net perkūno vardo garsiai netardavo- bijodavo, kad jis neišgirstų ir nepradėtų svaidyti žaibų bei nesukeltų gaisrų. Žmonės manydavo, kad nuo gaisrų ir ugnies juos gali apginti šventasis Laurynas.

IŠ GYVENIMO:

iš tikrųjų žaibai ir griaustinis susidaro debesyse ir nėra jokio dievo Perkūno, kuris svaidytų žaibus į žmones. O nuo ugnies vaikai gali apsisaugoti patys elgdamiesi saugiai:

RANKDARBIAI:

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • žaibo darymas namie:

greitai nusivilk megztuką tamsoje, ką išgirsi? pamatysi?;

tamsoje patrik balioną į plaukus ir priartink jį prie lemputės patrono, lemputė turėtų pradėti šviesti;

KOMPIUTERIS:

MUZIKA:

Rodyk draugams

PRADŽIA:

Liepos  30 diena kalendoriuje pažymėta kaip jūros diena. Lietuva yra prie Baltijos jūros. O kas yra jūra? Tai tokia vieta, kur yra labai daug sūraus vandenėlio (jo gerti negalima). Jūros dugne gyvena daug įvairių gyvūnų.

Smagu pramogauti pajūryje: statyti pilis iš šlapio smėlio, žaisti su kamuoliu ar skraidančia lėkšte, rinkti gražius akmenėlius. Kai jūra  banguoja, linksma  šokinėti per bangas.

IŠ GYVENIMO:

  • pajūryje, paplūdymyje ir kopose, šiukšles reikia mesti į šiukšliadėžes. Jei nėra šiukšliadėžės, šiukles reikia sudėti į maišelį ir jį išmesti į artimiausią  šiukšlių  konteinerį ar šiukšliadėžę;
  • jūroje yra stiprios povandeninės srovės, kurios gali vaiką įtraukti gilyn. Todėl į vandenį reikia bristi tik su mamyte arba tėveliu susikibus rankomis.

RANKDARBIAI:

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • šokiai grojant muzikai jūros tema;
  • į balionus pripilam vandens- tai “medūzos” (galima prilipdyti plėvelės juosteles-”čiuptuvus”). Pripilame į vonią, ar didesnį indą  vandens ir paleidžiame “medūzas” plaukioti;
  • spalviname žuvytes (reikia atsispausdinti);
  • per tam tikrą laiką vaikas turi nueiti nurodytą atstumą kaip  krabas (rankos ir kojos ant grindų, pilvas į viršų). Jei yra daugiau vaikų, jie gali lenktyniauti surengdami “krabų lenktynes”;
  • koks žodis atitinka kortelėje pavaizduotą gyvūną? (reikia atsispausdinti ir pasidaryti gyvūnų korteles ir atskirai juos atitinkančių žodžių korteles);
  • į didelį indą pripilame smėlio, smulkių daiktų, monetų bei vandens ir  ieškome povandeninio lobio (būtina įdėmiai prižiūrėti, jei mažesni vaikai!);

KOMPIUTERIS:

MUZIKA:

INTERNETINIAI PUSLAPIAI:

Rodyk draugams

PRADŽIA:

Šiais metais 29 dieną švenčiame kompiuterių sistemų administratorių dieną. Sistemų administratoriai tai - tokie žmonės, kurie sujungia laidais daug kompiuterių ir žiūri, kad niekas neatsijungtų. Jei kompiuteriai sugenda, sistemų administratoriai juos pataiso. Sistemų administratoriai  taip pat moka  kompiuteryje įjungti ir išjungti visokius filmus, surasti daineles ar net  skanaus pyrago receptą. Tai  naudingas darbas, nes labai svarbu, kad kompiuteris veiktų, kadangi su juo galima ne tik žaisti bet ir dirbti.

Sistemų administratoriais gali būti žmonės, kurie  yra kantrūs, susikaupę, moka skaičiuoti. Jiems patinka ką nors konstruoti ir tyrinėti.

IŠ GYVENIMO:

  • išmoksime įsijungti ir išjungti tavo mėgstamas daineles kompiuteryje ar TV;

RANKDARBIAI:

  • iš plastelino padarome kubelius (”kompiuterius”), po to “laidus” ir sujungiame “kompiuterius” “tinklais” į “tinklą” (galima “kompiuterius daryti iš putplasčio ir sujungti juos tikrais laidais, jei tokių mėtosi kur nors namuose :) );
  • iš plastelino padarome “monitorių”, “pelę”, “klaviatūrą”, “kompiuterio dėžę” ir viską sujungiame plastelininiais “laidais”.

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • padarytą “kompiuterių tinklą” reikia prižiūrėti, jei kas nors “sugenda” (atsijungia “laidas”), reikia pataisyti, arba pakeisti sugedusį “kompiuterį”;

KOMPIUTERIS:

Rodyk draugams

PRADŽIA:

Pažvelgę į kalendorių, pamatysime, kad ši diena yra pažymėta raudona spalva. Šiandien švenčiame Mindaugo karūnavimo dieną ir Lietuvos valstybės dieną. Papasakosiu tau vaike, apie senovę ir kodėl mums svarbu švęsti Mindaugo karūnavimo dieną bei kaip atsirado Lietuvos valstybė…

Senovėje  (daugiau kaip prieš 700 metų)  Lietuvos teritorijoje žmonės (mūsų protėviai) labai pykdavosi dėl žemės ir turtų. Skirtingų kaimų gyventojai kartais net kariaudavo tarpusavyje. Taip ir gyveno lietuviai, kartais pasipykdami, o kartais ir susitaikydami. Ten, kur gyveno mūsų protėviai, atvyko pikti ir godūs nedorėliai - kryžiuočiai ir kalavijuočiai, kurie  norėjo sunaikinti visus kaimiečius. Pats stipriausias ir protingiausias lietuvis Mindaugas suprato, kad visiems lietuviams reikia susidraugauti, kad galėtų kovoti prieš kryžiuočius ir kalavijuočius. Jis sukvietė stipriausius kaimų gyventojus pasitarti ir pasiūlė visiems susivienyti, t.y. sukurti Lietuvos valstybę, kuriai jis vadovautų (visi kiti turėtų jo klausyti). Kaip tarė, taip padarė: liepos 6 dieną Mindaugas tapo Lietuvos karaliumi.

Karalius Mindaugas su žmona karaliene Morta gyveno didelėje ir gražioje pilyje. Karalius užsidėdavo gražią karūną ir apsigobdavo raudoną apsiaustą, kad visi matytų, jog jis pats svarbiausias. Visi klausydavo karaliaus: ir dideli, ir maži.

Mes šiandien galime džiaugtis, kad gyvename Lietuvoje, kurią labai seniai karalius Mindaugas su lietuvių kariuomene apgynė nuo priešų. Dėl to liepos 6 dieną, kai buvo karūnuotas Mindaugas, žmonės švenčia: šoka, dainuoja, linksminasi o 21 valandą viso pasaulio lietuviai dainuoja Lietuvos himną- lietuvių dainą.

RANKDARBIAI:

  • karūnos darymas;
  • superpaprastos karaliaus Mindaugo pilies darymas;
  • nuspalvink: pilį;
  • trispalvės piešimas, darymas iš įvairių medžiagų ir įvairiomis technikomis (kad būtų įdomiau, galima piešti karūną, o ne vėliavą ir ją spalvinti trispalvės spalvomis, dar įdomiau būtų nusipirkti baltą dėlionę, ant jos nupiešti karūną, nuspalvinti trispalvės spalvomis, išardyti dėlionę ir sudėti vėl karūną);

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • žaidžiame karalių. Vaikas pasipuošia (užsideda pasidarytą karūną, apsigobia skraistę). Atsisėda į papuoštą sostą (pats pasipuošia prieš žaidimą). Prasideda jo karaliavimo laikas (pusvalandis, ar kiek ištvers namiškiai). ”Karalius” duoda įsakymus, o visi kiti jam paklūsta. Kai baigiasi vaiko karaliavimo laikas, namiškiai susikeičia vietomis. Tuomet karūna atitenka pvz. mamytei ir ji pradeda karaliauti, tuomet naujai “karalienei” turi visi paklusti.  Žaidžiama tol, kol visi namiškiai pabūna “karaliais” arba kol atsibos;
  • 21 val. giedame Lietuvos himną.

KOMPIUTERIS:

Rodyk draugams

PRADŽIA:

Šiandien švenčiame Lietuvos pasieniečių dieną. Pasieniečiai- tai žmonės, saugantys mūsų šalies  Lietuvos sieną nuo blogų žmonių. Tai nėra tikra siena, bet tik linija, kurios vienoje pusėje gyvena lietuviai (mes), o kitoje pusėje gyvena kitų šalių žmonės. Mes lietuviai kalbame lietuvių kalba (lietuviškai), o kitų šalių žmonės kalba kitomis kalbomis. Jei nori pereiti Lietuvos sieną, reikia turėti pasą- specialų dokumentą, kuriame yra parašyta žmogaus pavardė ir įklijuota nuotrauka. Pasą reikia parodyti kitos šalies pasieniečiui. Jis padeda anspaudą, kuriame parašyta tos šalies, į kurią važiuoji, pavadinimas.

Pasieniečiai nepraleidžia į Lietuvą kontrabandininkų (dėdžių, kurie veža šnapsą ir rūkalus), banditų ir kitų blogų žmonių.  Pasieniečiai turi žiūronus, kad galėtų pamatyti blogiečius,  kalbasi per  specialius telefonus, dėvi specialią uniformą ir netgi turi ginklą. Kai kuriems pasieniečiams padeda dirbti dresuoti šunys.  Dresuoti šunys moka surasti nusikaltėlius, užuodžia kontrabandininkų rūkalus.

Pasieniečiais gali dirbti sąžiningi (nemeluojantys), sveiki, stiprūs ir sportiški žmonės. Jie mėgsta daryti gerus darbus (padėti mamytei ir tečiui tvarkytis, daryti valgyti, žaisti su broliuku). Pasieniečiai visada nori padėti silpnesniems ir saugoti kitus žmones nuo blogiečių. Be to, jie turi mokėti taikliai šaudyti.

RANKDARBIAI:

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • “pasienietis” turi namie (arba kieme) kuo greičiau surasti suslėptą “kontrabandą” - vienodos spalvos skareles, arba kokius nors daiktus (mes slėpėm kubelius). “Pasienietis” stengiasi surasti visą “kontrabandą”, kai suranda gauna premiją. “Pasienietis” ieško “kontrabandos” apsijuosęs diržą, pasikabinęs žiūronus, užsikišęs už diržo “ginklą” ir pasiėmęs “raciją” ;
  • kliūčių ruožo įveikimas: sustatomos kelios kėdės eile  ir uždengiamos užtiesalu. Padarytu tuneliu turi prašliaužti “pasienietis” per tam tikrą laiką. Kitame tunelio gale “pasieniečio” laukia vandens puodukas ir maisto davinys (mažas indelis vaisių, ar daržovių, ar riešutų, ar dar kas nors. Indelis būna uždengtas su skepetaite). Kai “pasienietis” pasistiprina, lenda tuneliu atgal. O ten jo laukia kitas vandens puodelis su kitu maisto daviniu. Kiekvienąkart lendant, jis randa vis kitą maisto davinį, bet prieš lįsdamas į tunelį nemato, koks ten maisto davinys jo laukia, todėl skuba pažiūrėti;
  • daiktų (nedūžtančių) mėtymas į krepšį taiklumui lavinti;

KOMPIUTERIS:

Rodyk draugams

PRADŽIA:

Kadangi mums Saulutė labai svarbi, nes ji šildo mūsų Žemę, tai per antrą ilgiausią metų dieną pradedame švęsti Rasos (Joninių) šventę. Per Rasos šventę žmonės kūrendavo didelius laužus, šokdavo, džiaugdavosi vasara ir ilga diena. Vakare žmonės surinkdavo ant žolių, medžių lapų ir gėlių iškritusią  rasą-smulkius vandens lašelius.  Buvo manoma, kad tie lašeliai stebuklingi: jais palaisčius daržus, augalai daug geriau auga, o jais pagirdžius gyvulius-šie tampa daug sveikesni. Žmonės sutemus eidavo ieškoti švytinčio paparčio žiedo. Buvo manoma, kad paparčio žiedas turi stebuklingų galių ir žmogus, radęs paparčio žiedą, tampa labai protingu ir sužino visas pasaulio paslaptis. Prieš vidurnaktį jaunos mergelės pindavo iš lauko gėlių vainikus ir vidurnaktį paleisdavo juos plaukti pasroviui.

IŠ GYVENIMO:

  • Šiandien žmonės renka vaistažoles ir jas džiovina, nes ankščiau galvodavo, kad per Rasos  šventę surinktos vaistažolės pačios geriausios. Vaistažolėmis gydomos įvairios ligos. Galima prisiskabyti aviečių ūglių ir jų pasidžiovinti. Aviečių ūglių arbata padeda greičiau išgyti nuo kosulio;

RANKDARBIAI:

  • paparčio žiedai“ arba kiti žiedai (atsispausdiname, nuspalviname (jei turime tamsoje šviečiančius dažus, dar geriau), iškerpame ir galime panaudoti vietoj apyrankių, žr. žemiau);

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

  • labirintai  (reikia atsispausdinti):su bite, su skruzdėle, su saulėgrąža,
  • sujunk taškus lapai:gėlė,
  • pabaik piešti gėlę,
  • matematika: sudėk ir atimk,
  • jei yra galimybė, kieme užsikuriame laužą ir kepame zefyrus;
  • Šviečiančias lazdeles arba iškirptas iš popieriaus gėlytes (papračio žiedus) paslepiame įvairiose vietose (jei gražus oras-lauke, jei nelabai geras oras-namie). Prie lazdelių pririšame po kokį skanėstą. O jei slepiame popierines gėlytes, tai kitoje gėlytės pusėje parašome, koks bus prizas, arba kiek bus prizų. Sutemus (arba ne), vaikas eina ieškoti “paparčio žiedo”.

Rodyk draugams

PRADŽIA:

Birželio 22 diena yra pirmoji  iš trijų ilgiausių metų dienų. Tos trys ilgiausios dienos, kuomet saulutė šviečia ilgiausiai, vadinamos vasaros saulėgrįža. Saulė pakyla į dangų labai aukštai. Mūsų Saulė yra labai didelis ugnies kamuolys, kuris šildo mūsų Žemę. Mes džiaugiamės Saulute, nes jos spinduliai atneša mums šilumą. Kai šilta ir šviesu gerai auga medžiai, žolės, sirpsta uogos, noksta vaisiai.

IŠ GYVENIMO:

  • vasarą, saulėtą dieną, lauke reikia vaikščioti užsidėjus kepurytę, kuri apsaugo galvytę nuo kaitrių Saulės spindulių.  Jei karštą dieną būsi lauke be kepurės, galima gauti Saulės smūgį. Tuomet perkaista galvytė, ją skauda, bloga, pasidaro tamsu akyse, “zirzia” ausyse, norisi labai gerti, sunku kvėpuoti, vaikučiui pasidaro labai karšta. Jei vaikas gavo Saulės smūgį, reikia jį nunešti į pavėsį, apvynioti jį su šlapiomis  paklodėmis, truputį pakelti jo galvytę ir duoti vaikučiui daug gerti vandens.

RANKDARBIAI:

ŽAIDIMAI IR KITA VAIKO VEIKLA:

KOMPIUTERIS:

Rodyk draugams